ES vidaus rinka šiandien yra ne tik viena didžiausių pasaulio rinkų pagal dydį, bet ir, ko gero, didžiausia pagal ekonominę galią ir augimo perspektyvas. Nėra jokios abejonės, kad būti šios rinkos dalimi ir turėti galimybę plėtoti verslą joje yra didžiulis privalumas.

ES vidaus rinkos sukūrimas yra vienas svarbiausių Europos ekonominės integracijos pasiekimų. Bendrosios rinkos kūrimo pamatai padėti 1957 m., kai šešios valstybės pasirašė Romos sutartį, įsteigusią Europos ekonominę bendriją (EEB), kuri nuo pat pradžių siekė sukurti bendrąją rinką, kuri turėjo skatinti suderintą ekonominę veiklą bei stabilumą. Pradedami kurti bendri standartai, normos, taikomos visose valstybėse narėse, panaikinama diskriminacija tarp valstybių narių rinkos dalyvių (gamintojų, paslaugų tiekėjų ir vartotojų). Bendrosios rinkos esmė yra jos paprastumas ir efektyvumas. ES laikoma viena teritorija, kurioje žmonės, kapitalas, prekės ir paslaugos (dar vadinamos keturios laisvės) laisvai sąveikauja ir taip skatina konkurenciją ir prekybą bei didina veiksmingumą.

1993 m. atsiradus bendrajai rinkai padidėjo bendrovių konkurencingumas, sumažėjo kainos, atsirado daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, o Europa tapo patrauklesnė investuotojams. Europos Komisijos siūlomomis priemonėmis siekiama, kad dėl bendrosios rinkos atsirastų dar daugiau galimybių pasinaudoti globalizacijos privalumais, vartotojai turėtų daugiau galių, būtų sudaromos geresnės sąlygos mažosioms įmonėms, skatinamos naujovės ir išlaikomi aukšti socialiniai ir aplinkos standartai. Taigi, ES vidaus rinka naudinga ne tik vartotojams, bet ir verslui. Sienų kontrolės panaikinimas sumažino prekių tiekimo laiką ir kaštus. Bendrijoje galiojantis abipusio pripažinimo principas suteikė verslui galimybes prekiauti su visomis Bendrijos valstybėmis narėmis, tai yra 460 mln. piliečių iš 27 valstybių – daugiau negu JAV ir Rusijos gyventojų kartu sudėjus.

Siekiant sukurti realiai funkcionuojančią paslaugų vidaus rinką, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Nr.2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. Direktyva turės būti įgyvendinta per 3 metus, t.y. iki 2009 m. gruodžio 28 d.  Direktyvos tikslas yra nustatyti bendruosius ES paslaugų sektoriaus reglamentavimo principus, užtikrinant paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas kitose šalyse narėse neįsisteigus, o taip pat nustatyti mechanizmus, padėsiančius mažinti administracinius apribojimus.

Lietuva, būdama ES nare, didžiausią naudą patiria būtent iš dalyvavimo ES vidaus rinkoje. Turėti galimybę laisvai patekti į kitas nacionalines rinkas Lietuvos įmonėms naudinga, nes jos gali daugiau parduoti, efektyviau dirbti ir gauti papildomo pelno iš investicijų bei naujovių. Bendrojoje rinkoje veikiančios bendrovės tampa konkurencingesnės savo šalyse ir pranašesnės už savo varžovus pasaulio rinkose. Be to, ES bendra rinka Lietuvos įmonėms yra nepaprastai svarbus atspirties taškas į šiandienos pasaulinėmis tampančias rinkas.

ES bendroji rinka yra nuolat plečiama, tobulinama ir atnaujinama. EK remia įvairias ES politikos sritis, savo ruožtu remiančias bendrąją rinką. Viena iš tokių priemonių yra 2008 m. pradėjęs veikti Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklas), kurio paslaugos skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui, jo internacionalizavimui, inovacijų diegimui bei  verslininkų mokymams.

Kviečiame verslininkus aktyviai naudotis Europos verslo ir inovacijų tinklo paslaugomis ir teikti įvairius klausimus dėl verslo plėtros ES vidaus rinkoje:

• reikalavimų produktams,
• mokesčių,
• viešųjų pirkimų,
• rinkų konjunktūros,
• verslo plėtros galimybių ES,
• kitų klausimų, susijusių su verslu ES vidaus rinkoje.

Prašome kreiptis į tinklo konsultantus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei Lietuvos inovacijų centre.