Lietuva gali didžiuotis informacinių technologijų specialistų gausa bei augančia naująja karta. Tai modernioji verslo visuomenės dalis, besidominti, kurianti ir aktyviai diegianti inovacijas rinkoje.
Tačiau, visuomenę sudaro ne tik naujoji IT karta ir verslo atstovai. Kai kurių sektorių įmonių valdymas tebesiremia senomis prieš dešimtmetį diegtomis sistemomis, veikia neefektyviai, jų administravimo kaštai išlieka nepamatuotai aukšti. Tai didelė dalis valstybės ūkio valdymo aparato, valstybinių įmonių, kurių sprendimai tiesiogiai daro įtaką kiekvienam Lietuvos piliečiui. Vienas ryškiausių pavyzdžių - daugiabučių namų bendrijų, komunalinių paslaugų, šilumos, vandens, elektros tiekimo įmonių, savivaldybių ar šios srities ministerijų sprendimai, sistema bei valdymo politika, kuri yra aktuali kiekvienam piliečiui.
Daugybė konfliktų tarp aukščiau minimų institucijų ir vartotojų kyla dėl paprastos priežasties – informacijos stokos. Informacijos valdymas bei tinkamas jos panaudojimas yra aktualus abiems pusėms. Aukštosios technologijos, informacinės sistemos gali padėti valdyti įvairių šalies ūkio sektorių informaciją. Dažnai kyla įspūdis, kad modernios ir patogios informacinės sistemos nereikalingos nei vienai pusei. Žinoma, gyventojams visada įdomu, kodėl kilo konkretų mėnesį jų šildymo kaina, kaip panaudojami renovacijai skirti pinigai ar kita aktuali informacija. Vartotojams informacijos prieinamumas įvairiuose šalies ūkio sektoriuose yra aktualus. Ar reikalingi inovatyvūs sprendimai?
Nagrinėdami modernių produktų ir naujų sistemų diegimo poreikio temą, kalbinome ekspertus - „Informatikos ir ryšių technologijų centro“ įmonę, turinčią didelę patirtį IT srityje. Pastaroji pastatus administruojančioms imonėms siūlo „Pastatų priežiūros informacinę sistemą“, kurios teikiama informacija gali naudotis ir daugiabučių namų administravimo įmonės, ir namo gyventojai, bendrijos bei savivaldybės.
Kaip sužinojome, šis ir kiti panašūs sprendiniai leidžia organizuoti įmonės aptarnaujamų objektų techninę priežiūrą, kaupti duomenis apie atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kontroliuoti aptarnaujamus objektus. Vartotojai iš savo kompiuterizuotų darbo vietų gali prisijungti prie serverio, visi dirba su ta pačia duomenų baze, kurioje kaupiama visa informacija apie įmonės aptarnaujamus pastatus. Duomenų bazė talpina visus techninius atributus ir su objektu susijusius elektroniniais dokumentais, tokius, kaip namo nuotraukos, butų išdėstymo schemos, sutarčių elektroniniai variantai ir t.t. Sistemoje gali būti registruojamos problemos ir darbai, susiję su pastatais, o taip pat saugoma kiekvieno pastato istorija: kokios problemos kilo, kokie darbai atlikti ir kita informacija. Sistemos pagalba taip pat galima sudaryti darbų planus meistrams, priminti apie vėluojančius darbus ar neišspręstas problemas, visą duomenų bazėje esančią informaciją galima pateikti įvairių pjūvių ataskaitomis. Tokie sprendiniai gali išsklaidyti daugybę šiame ūkio sektoriuje kylančių ar galinčių kilti klausimų bei problemų.
Ar egzistuoja tokio pobūdžio sistemų poreikis? Daugelyje šios srities įmonių ataskaitose viskas pateikiama popieriuje, apie elektronines informacijos apsikeitimo, kaupimo sistemas nėra ir kalbos. Pateikimo kaštai dideli, žmogiško faktoriaus įtaka duomenų tikslumui yra labai didelė, seni žurnalai, senos lentelės, kalnai popieriaus.
Konkrečius duomenis, pavyzdžiui, šilumos suvartojimą, jos nuostolius gali surinkti ir pateikti žmogus arba automatizuota duomenų surinkimo sistema. Sistemos įdiegimas užtikrina duomenų objektyvumą, t.y. nebelieka galimybės iškreipti duomenis, pateikti iškreiptą informaciją, save pateisinti ar apsiginti. Sistemų įdiegimas sumažina interpretacijas. Žmogaus darbas tampa kontroliuojamas pagal sistemos pateiktus faktus. Žinoma, norint dirbti prie tokios sistemos, reikalinga atitinkama IT kompetencija bei reikia keisti organizacinę darbo sistemą. Darbui užtikrinti reikalingi kitos kvalifikacijos darbuotojai, kurie galėtų dirbti su sistema ir tinkamai valdyti gautus duomenis ir svarbiausia jų reikia mažiau. Ar ryšis minėtųjų šalies sektorių ūkio valdymo atstovai integruoti savo darbe inovacijas?
Inovacijų įdiegimas verčia visuomenę pradėti kitaip gyventi, naudotis technologinėmis naujovėmis. Jos, žinoma, kainuoja, tačiau yra alternatyva žmogaus darbui. Pažangiausios pasaulio valstybės, tokios, kaip JAV, Japonija, o pastaruoju metu ir ES įstatymine tvarka pradeda reikalauti diegti tokias sistemas. Tuo tarpu Lietuva šioje srityje nėra priskiriama prie lyderių. Tai sąlygoja ir bendros strategijos valstybės ir savivaldybių mastu nebuvimas.
Daugelis mūsų naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis, tačiau kyla klausimas, kada patogiomis naujovėmis galėsime naudotis kitose srityse, betarpiškai paliečiančiose mūsų buitį ir aplinką.
Gytis Junevičius, www.inovacijos.lt |
