Kova su agresyviu mokesčių planavimu

Pelno apmokestinimas ES šalyse: skaičiai ir faktai

Europarlamentarai birželio 8 dieną pritarė priemonėms kovoti su pelno mokesčio vengimu, siūlydami taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus, taip pat ES lygiu nustatyti mokesčių rojų sąrašą ir užkirsti kelią priedangos įmonių steigimui. Pasitelkę infografiką sužinokite daugiau apie pelno apmokestinimą ES šalyse.

Kovos su mokesčių vengimu direktyva siekiama į ES teisę perkelti priemones, kuriomis ribojama mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas (angl. BEPS). Pagrindinis jos principas – mokesčiai turi būti mokami toje šalyje, kur uždirbamas pelnas.

Direktyva taip pat siūloma aiškiai apibrėžti tokias sąvokas kaip „nuolatinė buveinė“, „mokesčių rojus“ ir „minimali ekonominė veikla“, nes iki šiol jos interpretuojamos gana įvairiai, o tai trukdo veiksmingai kovoti su mokesčių vengimu.

„Neteisinga, kad darbininkai, pensininkai ir smulkieji verslininkai moka vis daugiau, o turtingieji ir tarptautinės korporacijos vengia sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį. Šiandien kovoti su mokesčių vengimu yra būtinybė ir prioritetas“, – komentavo EP pranešėjas Hugues Bayet (Socialistai ir demokratai, Belgija).

Viena iš EP rekomendacijų – pažaboti vidinį skolinimą įmonių grupėje, kuris yra vienas dažniausiai naudojamų būdų siekiant parodyti mažus pelnus ir tokiu būdu išvengti mokesčių. Europarlamentarai siūlo taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus.

Palūkanų atskaitymai: kaip tai veikia?

Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje veikianti įmonių grupė įsteigia dukterinę įmonę mažų mokesčių jurisdikcijoje, kuri vienai iš grupės įmonių suteikia paskolą dirbtinai padidintomis palūkanomis. Mokėtina „fiktyvių“ palūkanų suma paprastai gali būti atskaitoma iš apmokestinamojo pelno, tokiu būdu sumažinant ir jį, ir nuo jo mokamus mokesčius. Savo ruožtu pinigai lieka tos pačios įmonių grupės rankose.

<img class="wp-image-7562 alignleft" src="http://www.paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/06/20160603PHT30492_original.png" alt="Europarlamentarai birželio 8 dieną pritarė priemonėms kovoti su pelno mokesčio vengimu, siūlydami taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus, taip pat ES lygiu nustatyti mokesčių rojų sąrašą ir užkirsti kelią priedangos įmonių steigimui. Pasitelkę infografiką sužinokite daugiau apie pelno apmokestinimą ES šalyse. Kovos su mokesčių vengimu direktyva siekiama į ES teisę perkelti priemones, kuriomis ribojama mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas (angl. BEPS). Pagrindinis jos principas – mokesčiai turi būti mokami toje šalyje, kur uždirbamas pelnas. Direktyva taip pat siūloma aiškiai apibrėžti tokias sąvokas kaip „nuolatinė buveinė“, „mokesčių rojus“ ir „minimali ekonominė veikla“, nes iki šiol jos interpretuojamos gana įvairiai, o tai trukdo veiksmingai kovoti su mokesčių vengimu. „Neteisinga, kad darbininkai, pensininkai ir smulkieji verslininkai moka vis daugiau, o turtingieji ir tarptautinės korporacijos vengia sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį. Šiandien kovoti su mokesčių vengimu yra būtinybė ir prioritetas“, – komentavo EP pranešėjas Hugues Bayet (Socialistai ir demokratai, Belgija). Viena iš EP rekomendacijų – pažaboti vidinį skolinimą įmonių grupėje, kuris yra vienas dažniausiai naudojamų būdų siekiant parodyti mažus pelnus ir tokiu būdu išvengti mokesčių. Europarlamentarai siūlo taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus. Palūkanų atskaitymai: kaip tai veikia? Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje veikianti įmonių grupė įsteigia dukterinę įmonę mažų mokesčių jurisdikcijoje, kuri vienai iš grupės įmonių suteikia paskolą dirbtinai padidintomis palūkanomis. Mokėtina „fiktyvių“ palūkanų suma paprastai gali būti atskaitoma iš apmokestinamojo pelno, tokiu būdu sumažinant ir jį, ir nuo jo mokamus mokesčius. Savo ruožtu pinigai lieka tos pačios įmonių grupės rankose. violet_2.png Siūloma riboti palūkanų atskaitymus. ES nori apriboti mokėtinų palūkanų sumą, kurią būtų leidžiama atskaityti, nes tai padėtų padidinti mokėtinų mokesčių dalį. Europos Komisija pasiūlė, kad bendrovės negalėtų atskaityti daugiau nei 30 proc. nuo uždirbto pelno. Tuo tarpu EP nariai rekomenduoja šią dalį sumažinti iki 20 proc. arba iki 2 mln. eurų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė." width="347" height="187" srcset="http://paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/06/20160603PHT30492_original have a peek at this site.png 650w, http://paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/06/20160603PHT30492_original-300×162.png 300w“ sizes=“(max-width: 347px) 100vw, 347px“ />ES nori apriboti mokėtinų palūkanų sumą, kurią būtų leidžiama atskaityti, nes tai padėtų padidinti mokėtinų mokesčių dalį. Europos Komisija pasiūlė, kad bendrovės negalėtų atskaityti daugiau nei 30 proc. nuo uždirbto pelno. Tuo tarpu EP nariai rekomenduoja šią dalį sumažinti iki 20 proc. arba iki 2 mln. eurų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.